- striupkė
- striùpkė sf. (2) NdŽ; Ser 1. žr.striukė 1: Ale, moterėle, ir trumpa ta tavo striùpkė Šk. 2. LKGI354, Yl, Rt žr. striukė 3: Mun atminamai dar striupkès nešiojo Brs. Įšokusi į kamarą, su geresne striupke apsivilko M.Valanč. Visada dėvėjusi kvalduota sermėgike arba striupke Žem. Nešiojo striupkelę M.Valanč. 3. Rs žr. striukė 4: Duoda kiekvienam ilgus batus, kelnes, striupkę ir apsiaustą M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.